Kviečiame į Gėrimų pramonės forumą 2025 "Cukraus mokestis gaiviesiems gėrimams: ar tai efektyvi priemonė sveikatai gerinti, ar tik ekonominė našta?"

Asociacija „Lietuvos gėrimai“, vienijanti nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje, kviečia į jau tradicinį 7-tą kartą organizuojamą „Lietuvos gėrimų pramonės forumą 2025“. Šis forumas tapo diskusijų platforma tarp gaiviųjų gėrimų pramonės industrijos, valdžios atstovų ir suinteresuotųjų šalių sprendžiant industrijai opiausius klausimus. Šiemet, kai „cukraus mokesčio“ gaiviesiems gėrimams įstatymo projektas jau įregistruotas, norime pakviesti išgirsti visus argumentus ir atsakyti į klausimą: ar tai efektyvi priemonė sveikatai gerinti, ar tik ekonominė našta?

Data: 2025 m. kovo 31 d., pirmadienis

Laikas: 14:30–17:00 val. 

Vieta: viešbutis „Pacai“, NU JAZZ salė, adresas: Didžioji g. 7, Vilnius

Registracija į renginį: https://forms.gle/RFM8KP9r7LmGEa239 

Forumo programa:

14:30–15:00 Dalyvių registracija

15:00–15:10 Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorės Gintės Levišauskaitės sveikinimo žodis

15:10–15:45 Mariaus Dubnikovo, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto, pranešimas.

15:45–17:00 Diskusija: Cukraus mokestis gaiviesiems gėrimams: ar tai efektyvi priemonė sveikatai gerinti, ar tik ekonominė našta?

Diskusijoje dalyvauja: Marius Dubnikovas, ekonomistas; Prof. Dr. Rimantas Stukas, VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius; Vidas Komparskas, UAB „Eckes-Granini Baltic“ Marketingo direktorius; Edmund Likša MB „Thirst Killers“ įkūrėjas ir vadovas, Laimonas Blažinskas „Kauen Craft“ direktorius. Į diskusiją atviram dialogui taip pat pakviesti valdžios atstovai.

Diskusiją moderuoja: Živilė Kropaitė-Basiulė, žurnalistė, laidų vedėja.

Lietuvos gaiviųjų gėrimų gamintojai: „Cukraus mokestis“ - diskriminacinis, o valdžios atstovai neįvertina, kiek kainuos jį administruoti

Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijoms dėl galimo „limonado mokesčio“ įvedimo, Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė nurodo, kad mokestis gaiviesiems gėrimams yra nesąžininga ir diskriminacinė priemonė papildyti valstybės biudžetą ir toks mokestis nesprendžia pagrindinių visuomenės sveikatos problemų, o tik didina produktų kainas.

Asociacija „Lietuvos gėrimai“ yra ne pelno siekianti organizacija, kuri vienija nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje. Šios organizacijos nariai palaiko vieningą Lietuvos verslo bendruomenės požiūrį, kad Lietuva turi skirti daugiau lėšų krašto apsaugai bei užtikrinti tvarų šių išlaidų finansavimą, tačiau  „cukraus mokestis“, taikomas siaurai gaiviųjų gėrimų kategorijai, nepadės pasiekti numatytų tikslų ir valstybės biudžetą papildyti reikšminga suma. Greičiau priešingai, „cukraus mokestis“ paveiks beveik visų nealkoholinių ir gaiviųjų gėrimų kategorijų kainas, tokių kaip, limonadai, nektarai, sulčių gėrimai, šaltos arbatos ir t.t., kurie kasdien yra ant mokesčių mokėtojų stalo.

Anot asociacijos direktorės, nėra įrodymų, kad gaiviųjų gėrimų apmokestinimas „cukraus mokesčiu“ sumažino antsvorio, nutukimo ar neužkrečiamųjų ligų skaičių. „Airijoje gaiviųjų gėrimų mokestis paskatino produktų reformuliaciją ir lėmė 60 % sumažėjusį cukrumi saldintų gėrimų vartojimą tarp paauglių. Tačiau nutukimo ir antsvorio rodikliai šioje amžiaus grupėje vis tiek išaugo nuo 18 % iki 24 %. Tyrimai rodo, kad tokie mokesčiai gali būti neveiksmingi mažinant nutukimą. Lyginamasis šešių Europos šalių tyrimas, atliktas 2001–2002 m. ir pakartotas 2017–2018 parodė, kad paauglių gaiviųjų gėrimų vartojimas mažėjo panašiai arba net labiau tose šalyse, kuriose nebuvo įvestas gaiviųjų gėrimų, kitaip tariant „cukraus mokestis“, - sakė G. Levišauskaitė.

Pasak Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorės, „cukraus mokestį“ įvedusios šalys nesurinko numatytų pajamų, pavyzdžiui, Lenkijoje pajamos buvo dvigubai mažesnės nei tikėtasi, o Latvijoje surinkta suma svyravo nuo 9,9 iki 14,2 mln. eurų. „„Euromonitor“ duomenys rodo, kad vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 41,4 litro gėrimų, o per pastaruosius penkerius metus jų suvartojimas sumažėjo 0,3 proc. Cukraus, gaunamo iš gėrimų, dalis Lietuvoje sudaro tik 3,9 % viso suvartojamo cukraus kiekio, o tai rodo saikingą gaiviųjų gėrimų vartojimą, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir apskritai sveikesnius Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių“, - teigė G. Levišauskaitė.

Neįvertinta „cukraus mokesčio“ administracinė našta valstybei

G. Levišauskaitė argumentuoja, kad „cukraus mokesčio“ taikymas reikalauja papildomų išlaidų tiek iš valdžios, tiek iš verslo pusės jį administruojant. Neseniai „cukraus mokesčio“ idėjos buvo atsisakyta Estijoje, nes šis mokestis buvo pripažintas per brangiu administruoti dėl didelių įgyvendinimo išlaidų, sudėtingų apmokestinimo taisyklių ir priežiūros iššūkių.

Mokesčių ir muitų departamentas Estijoje apskaičiavo, kad jo įgyvendinimas per ketverius metus kainuotų 4,9 mln. eurų, iš kurių 2 mln. būtų skirti IT plėtrai, o 3 mln. – veiklos ir personalo išlaidoms. Be to, neaiškios apmokestinimo taisyklės, pavyzdžiui, tam tikrų saldintų gėrimų išimtys ir jų įvairūs naudojimo būdai, sukėlė papildomų sunkumų. Sudėtinga buvo nustatyti bei stebėti apmokestinamus importuotojus, ypač jei jiems nebuvo taikoma privaloma registracija. Priežiūra taip pat būtų buvusi brangi, nes produktų cukraus kiekio tikrinimas reikalavo brangių laboratorinių tyrimų. Diskusijų metu Estijoje paaiškėjo, kad šis mokestis neprisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo, reikšmingai nepapildys valstybės biudžeto, todėl nutarta, kad jį įsivesti būtų pernelyg sudėtingas ir finansiškai nuostolingas procesas.

„Cukraus mokestis“ labiausiai palies mažuosius gamintojus

„Pasiūlymai dėl „cukraus mokesčio“ gaiviesiems gėrimams, mus, kaip mažuosius gamintojus itin neramina. Ir taip nėra lengva sukurti, gaminti ir rasti nišą Lietuvoje, tai reikalauja nemažai investicijų. Brangstantis kuras, kylantys gamybos kaštai ir nuolatinis galvos skausmas, kaip prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, kai ekonominė ir geopolitinė situacija vis labiau kaista, kelia ir taip rimtų iššūkių mūsų smulkiųjų gamintojų išlikimui. Mūsų gaminamo natūralaus gėrimo kaina vartotojui ir taip yra aukštesnė palyginus su kitais gėrimais, tad „cukraus mokestis” dar labiau, iki kritinės ribos, pabrangins mažųjų gamintojų produktus. Taip pat lieka mažiau motyvacijos gaminti sveikesnius gėrimus, jeigu taikomas vienodas mokestis, nepriklausomai nuo to, ar dedama 2 g, ar 7 g į 100 ml.”, - sako Laurynas Sužiedėlis, vienas iš prekės ženklo „Būkčia Kombučia“ įkūrėjų.

Ką daro Lietuvos gaiviųjų gėrimų pramonė mažindama cukraus vartojimą?

Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė teigia, asociacijos nariai pritaria Europos gėrimų asociacijų sąjungos (UNESDA) raginimui pasaulio vyriausybėms bendradarbiauti, kad vartotojai būtų skatinami rinktis pagrįstą mitybą. „Mūsų nariai dalyvauja savireguliavimo iniciatyvose, kurių metu keičia gaiviųjų gėrimų sudėtis ir kuria naujus, sveikesnius produktus ir skatina didesnį vartotojų pasirinkimą. Gamintojai taip pat siūlo rinktis mažesnės talpos gėrimų pakuotes. Ši iniciatyva jau įrodė savo veiksmingumą ir turėtų būti toliau skatinama kaip tvarus ir veiksmingas būdas gerinti mitybos įpročius. Galiausiai, Lietuvos gaiviųjų gėrimų ir maisto pramonė aktyviai prisideda prie cukraus vartojimo mažinimo ir sveikesnių alternatyvų skatinimo. Štai 2018 m. asociacijų nariai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė savanoriškus susitarimus, kuriais įsipareigojo sumažinti cukraus kiekį tam tikruose produktuose nuo 5 % iki 30 %. Ši iniciatyva paskatino gamintojus keisti receptūras, investuoti į gėrimų be cukraus kūrimą ir informuoti vartotojus apie sveikesnius pasirinkimus. Pavyzdžiui, per 10 metų energinių gėrimų kategorijoje net 7 kartus padaugėjo becukrių alternatyvų. Šis procesas nesustoja.“, - kalbėjo G. Levišauskaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad siekiant ilgalaikės pažangos visuomenės sveikatos srityje, būtina užtikrinti nuoseklų ir tęstinį politikos įgyvendinimą, o ne eksperimentuoti su užsienyje nepasiteisinusiais sprendimais. G. Levišauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra pagrįstų argumentų manyti, kad „cukraus mokesčio“ įvedimas Lietuvoje duotų teigiamą rezultatą tiek valstybės biudžetui, tiek visuomenės sveikatai, todėl vietoje trumpalaikių fiskalinių priemonių reikėtų ieškoti tvarių viešųjų paslaugų finansavimo šaltinių. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos politikos stiprinimui, sveikos gyvensenos skatinimui ir kitoms efektyvioms priemonėms, kurios realiai prisidėtų prie visuomenės gerovės.

Prie asociacijos prisijungė naujas tikrasis narys - "Raido grupė"

Džiaugiamės, jog šį mėnesį prie asociacijos prisijungė naujas tikrasis narys - fermentuotų gėrimų gamintojas MB “Raido grupė”.

RAIDO – gyvų bakterijų gėrimai

“Raido grupė” – natūralių fermentuotų gėrimų gamintojai, kuriantys produktus iš kruopščiai atrinktų ingredientų, pasitelkdami gamtos galią ir senąsias fermentacijos tradicijas. Raido misija – padėti žmonėms atrasti vidinę pusiausvyrą, stiprinti žarnyno sveikatą ir puoselėti harmoningą gyvenimo būdą.

Gamybą įmonė vykdo Ilzenbergo dvare, kur gamta ir istorija susilieja į darnią visumą.

Bendradarbiauja su garsiu ūkininku Petru Šiaučiūnu, kuris tiekia jo ūkyje užaugintus grūdus, iš kurių gaminami unikalūs, gausiai gyvomis bakterijomis praturtinti, fermentuoti gėrimai. Augaliniai ir be pridėtinio cukraus, funkcionalūs ir autentiško skonio. 1ml = milijardai gyvų bakterijų!

Raido veikla neapsiriboja tik produktais – įkūrėjai skleidžia idėją apie lėtą gyvenimą, natūralius sveikatinimosi būdus ir harmoniją su gamta.

RAIDO – daugiau nei gėrimai. Tai gyvenimo būdas.

Asociacijos narių ekskursija "Eckes-Granini Baltic" gamykloje

Asociacijos “Lietuvos gėrimai” nariai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti vieno iš narių - UAB „Eckes-Granini Baltic“ gamykloje Žiežmariuose ir iš arti susipažinti su sulčių ir nektarų gamybos procesu – nuo žaliavos iki galutinio produkto! 🍊🥤
✅ Ekskursijos metu Vidas Komparskas (UAB „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius) išsamiai pristatė gamybos procesus, aprodė gamyklą.
✅ Ilona Drulytė (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Maisto skyriaus patarėja) nuotoliniu būdu dalijosi įžvalgomis apie maisto ženklinimą ir teisės aktų reikalavimus.
✅ Alvyde Palaimaite (Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) direktorė) aptarė Lietuvos reklamos standartų biuro etikos kodekso atnaujinimus.
✅ Džiaugiamės nauju nariu asociacijoje – sausmedžio uogų sulčių „VitaJoy“ gamintojais!
Ačiū visiems Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ renginio dalyviams už įkvepiančias diskusijas ir vertingas žinias!

Išrinkta nauja asociacijos valdyba bei valdybos pirmininkė!

Naujas etapas Asociacijoje "Lietuvos gėrimai"!
Džiaugiamės pranešdami, kad š.m. spalio mėn. išrinkta nauja asociacijos valdyba ir jos pirmininkė!

Naująją valdybą sudaro:
Laimonas Paskevicius – „Red Bull“ prekės ženklo vadovas.
Vidas Komparskas – UAB „Eckes-Granini Lietuva“ rinkodaros vadovas.
Inga Lungė – „Coca-Cola HBC Lietuva“ korporacijos reikalų ir tvarumo vadovė, kuri išrinkta ir valdybos pirmininke.

Naujoji valdyba sieks:
- Stiprinti ir auginti Lietuvos gaiviųjų gėrimų pramonę.
- Spręsti svarbiausius sektoriaus iššūkius.
- Kvies prisijungti esamus ir naujų gaiviųjų gėrimų kategorijų pramonės atstovus!
Kartu sieksime tvarių ir inovatyvių sprendimų pramonės vystymuisi!

Įvyko kasmetinis asociacijos renginys - "Gėrimų pramonės forumas 2024 - pokyčių troškulys gėrimų pramonės evoliucijai Lietuvoje"

Praėjusią savaitę įvyko laukiamiausias gaiviųjų gėrimų industrijos renginys – „Lietuvos gėrimų pramonės forumas 2024“, kurį organizuoja asociacija „Lietuvos gėrimai“. Forumo metu daugiausia dėmesio skirta vartotojų įpročiams, naujoms gėrimų kategorijoms ir praėjusios savaitės pabaigoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje patvirtintam Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentui, kuris iš esmės transformuos gėrimų industriją.

Šių metų pagrindinė forumo tema buvo: „Pokyčių troškulys gėrimų pramonės evoliucijai Lietuvoje“, kuris leido geriau suprasti, kokių lūkesčių gėrimų pramonės vystymuisi turi gamintojai, klientai, vartotojai ir valdžios institucijos bei kaip tuos lūkesčius įmanoma pateisinti. Anot asociacijos direktorės Gintės Levišauskaitės, Lietuvos gėrimų pramonės forumas yra tapęs platforma, kuriančia ir auginančia šią pramonę. „Tai renginys, kviečiantis dalintis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis, raginantis aptarti aktualiausius teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kuriame gaiviųjų gėrimų gamintojai bei importuotojai, mokslo, teisinio reguliavimo ir priežiūros institucijų atstovai gali atvirai diskutuoti, ieškodami abipusę vertę kuriančių sprendimų“, - renginio pradžioje sakė G. Levišauskaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad nacionaliniai ir Europos Sąjungos reikalavimai, kuriuos jau netrukus turės atitikti gaiviųjų gėrimų gamintojai ir importuotojai iš esmės transformuos šią industriją ir sukels ne vieną iššūkį visoms suinteresuotosioms šalims.

2030 m. gaiviųjų gėrimų gamintojai privalės tam tikrą produkcijos dalį pilstyti į daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildomas pakuotes

Renginį moderavo Inga Lungė, „Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovė, kuri dėmesį skyrė karščiausiems gėrimų pramonės taškams, tarp kurių vienas iš esminių – Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas. Greta Česnaitytė, LR Aplinkos Ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, apžvelgdama Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą ir laukiančius pokyčius paminėjo, kad pagrindiniai reglamento reikalavimai yra iki 2030 m. sumažinti pakuočių atliekų kiekį 5 proc. vienam gyventojui, taip pat užtikrinti, kad nuo 2030 m. cirkuliuotų tik visiškai perdirbamos pakuotės, o minimalus perdirbto plastiko kiekis pakuotėse nuo 2030 m. plečiamas į kitas pakuočių rūšis (t.y. 2040 m. didinami tikslai). Taip pat bus nustatomi pakuočių perdirbamumo kriterijai, iki 2035 m. numatoma sumažinti pakuočių atliekų kiekį 10 proc. vienam gyventojui (2040 m. – jau 15 proc.), o pakartotinio naudojimo ir pripildymo tikslai 2030 m. ir 2040 m. įpareigos gėrimų gamintojus pasiūlyti vartotojams tam tikrą savo produktų procentinę dalį daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildytose pakuotėse.

„Iki 2030 m. įsigalios pakuočių minimizavimo reikalavimai, pvz., pakuotės svorio, dydžio, tuščios erdvės pakuotėje mažinimas. Per 3 metus Europos Komisija planuoja parengti metodologiją. Svarbu dar paminėti, jog naujasis reglamentas numato tam tikrų pakuočių uždraudimą pateikti naudoti į rinką tam tikrais tikslais, pvz., vienkartinių pakuočių HORECA sektoriuje, sugrupuotas vienkartines plastikines pakuotes, vienkartines maisto ir gėrimų plastikines pakuotes vartojimui vietoje (vienkartinės lėkštės ir puodeliai, maišeliai, dėžutės). Be to, pakuotės turės būti paženklintos etikete, kurioje pateikiama informacija apie jos medžiagos sudėtį, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti. Etiketė turės būti pagrįsta piktogramomis ir privalės būti lengvai suprantama, įskaitant neįgaliuosius asmenis“, - pranešimo metu kalbėjo G. Česnaitytė, pridurdama, kad galutinis balsavimas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento numatomas šių metų rugsėjo mėn.

Lietuvos žiediškumo rodiklis tesiekia tik 3,3 %, nedaug tesiskirdamas nuo Skandinavijos šalių, tokių kaip Švedija ir Norvegija

Doc. dr. Visvaldas Varžinskas, Kauno Technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas, daugiausia dėmesio savo pranešime skyrė ateities pakuočių medžiagoms ir technologijoms, akcentuodamas, ką jau dabar mokslas ruošia besikeičiančiam rytojui. „Didėjant išteklių gavybai sumažėjo pasaulinis žiediškumas – nuo 9,1 proc. 2018 m. iki 8,6 proc. 2020 m., o dabar – 7,2 proc. 2023 m. Tai palieka didžiulį išteklių pereikvojimą: planetos ekonomika beveik priklauso tik nuo naujų (pirminių) medžiagų ar žaliavų, o žiediškumo rodiklis sumažėjo 16%“, - pranešime teigė V. Varžinskas. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis yra tik 3,3 %, nedaug tesiskiriantis nuo Skandinavijos šalių, tokių kaip Švedija, kur šis rodiklis yra 3,4%, ir Norvegijos, kur jis yra 2,4%. Žymiai geresnių rodiklių yra pasiekusi Lenkija, kur žiediškumo rodiklis yra 10%, o štai Nyderlandai pirmauja pasaulyje žiediškumo lenktynėse - jų žiediškumo rodiklis siekia 24,5 %. Pasak dr. V. Varžinsko, Lietuvos pramonės transformacijai reikalinga, jog ES rinkai tiekiami gaminiai būtų pagaminti taip, kad išliktų ilgiau naudojami, lengviau pataisomi ir atnaujinami, perdirbami ir pakartotinai panaudojami. Taip pat skatinami produktų, kaip paslaugų teikimo sprendimai, kuriais gamintojai lieka jų savininkais, atsakingais už produktą visą jo gyvavimo ciklą bei diegiami nauji verslo modeliai, kurie paskatins pramonę kurti ir gaminti tvaresnius gaminius, juos pakartotinai naudoti bei perdirbti. „Galiausiai palaipsniui turi būti atsisakyta vienkartinių gaminių ir pritaikyti kiti sprendimai, kurie leistų didinti šalies žiediškumą. Mūsų jau visai netrukus laukia pokytis, kai esmine sąlyga taps pakuočiųperdirbamumas, skaidrumas, atsekamumas ir svarbiausia – prevencija, o tam Lietuvoje jau galime pasiūlyti sprendimus, kuriuos šiuo metu atliekame Pakavimo inovacijų ir tyrimo centre ir netrukus galėsime pasiūlyti statomoje PITC Kompetencijų centro laboratorijoje, kurioje bus galima atlikti RECYCLASS plastiko perdirbimo procesų, plastiko savybių, polimerų ir komposto bei kitus analitinius tyrimus“, - sakė V. Varžinskas.

40% atliekų pakuočių surinkimo konteineriuose yra ne pakuočių atliekos, už kurių surinkimą ir perdirbimą susimoka gamintojai ir importuotojai

Lietuvos gėrimų pramonės forume taip pat kalbėta apie gėrimų gamintojų ir importuotojų atsakomybę surinkti ir sutvarkyti į rinką išleidžiamas pakuotes. Dalyvius nemenkai šokiravo Kęstučio Pociaus, VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos vadovo, pateikta informacija, kad šiuo metu komunalinių atliekų sraute yra prarandama 130 tūkst. tonų pakuočių, kurios galėtų būti perdirbamos, o į surinkimo konteinerius patekusios pakuotės tesudaro tik 60% pakuočių, likęs 40% - yra ne pakuočių atliekos, už kurių surinkimą ir perdirbimą susimoka gamintojai ir importuotojai. K. Pocius akcentavo, kad neišvengiamai reikalinga imtis veiksmų, kurie įpareigotų gyventojus atsakingiau rūšiuoti, o kol ieškoma sprendimų minėtai problemai „Žaliasis taškas“ neketina kelti įkainių gamintojams ir importuotojams.

Vartotojų lojalumas prekiniam ženklui visose Baltijos šalyse yra rekordinėse žemumose

Tradiciškai Lietuvos gėrimų pramonės forume Justinas Bagdonavičius, vyriausiasis klientų patirčių valdymo vadovas „NielsenIQ“ pateikė vartotojų įžvalgas ir mažmeninės rinkos tendencijas. Jis akcentavo, kad net 83% Lietuvos gyventojų šiuo metu pasitiki savo asmeniniais finansais, tai ryškus atotrūkis nuo kaimynų latvių ir estų. Tačiau tuo pačiu metu Lietuvos vartotojus slegia susirūpinimas sveikata, karo šešėlis, augančios maisto ir įvairių paslaugų kainos, todėl 75% žmonių skiria laiko savo biudžeto valdymui. „Vartotojų lojalumas prekiniam ženklui visose Baltijos šalyse yra rekordinėse žemumose, o pirkimo pasirinkimą lemia žemiausia kaina ir akcijos“, - įžvalgomis dalijosi J. Bagdonavičius. Savo pranešime jis akcentavo, kad nealkoholinių gėrimų pardavimo apimtys lyginant 2023 m. su 2022 m. išaugo 4,8 %, labiausiai augo sportui skirtų ir vitaminizuotų gėrimų kategorija, taip pat energiniai gėrimai, šalta arbata bei mineralinis vanduo. Gaiviųjų gėrimų ir giros kategorijos augo nežymiai, o sulčių kategorija net šiek tiek traukėsi.

Nauja fermentuotų gėrimų kategorija Lietuvoje – gyvų bakterijų gėrimai

Forumą užbaigė Mintautės Surginaitės, „RAIDO“ vadovės ir įkūrėjos, pranešimas, kuriame ji dalijosi įžvalgomis apie naują fermentuotų gėrimų kategoriją Lietuvoje – gyvų bakterijų gėrimus. Pasak M.Surginaitės, probiotinių gėrimų rinka pasaulyje sparčiai auga, o jų rinkos dydis turėtų išaugti nuo 37,45 mlrd. JAV dolerių 2023 m. iki 59,82 mlrd. JAV dolerių 2028 m., rinkos augimo tempas sieks 9,82%. „Probiotinių gėrimų rinka auga dėl jų maistinės naudos. Nuo 2012 metų atlikta daugiau nei 20 000 mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad probiotiniai gėrimai gerina žarnyno sveikatą ir virškinimą, taip pat psichinę sveikatą, mažina alergijų riziką ir kt. Dėl šios daugialypės naudos probiotikų vartojimas tampa kasdienės rutinos dalimi. Didėja grynų ir natūralių ingredientų probiotiniuose gėrimuose paklausa, o tai paskatino pagrindinius rinkos dalyvius plėsti savo produktų pasiūlą, siūlant platų autentiškų probiotinių gėrimų asortimentą“, - kalbėjo „RAIDO“ atstovė, pridurdama, kad ši kategorija sparčiai auga ir Lietuvoje, o nuo 2022 m., kuomet pradėta „RAIDO“ gėrimų gamyba, 2024 m. jau pavyko įgyvendinti sėkmingą bendradarbiavimo projektą su garsiausiu Lietuvos ūkininku ir pelnyti vietą prekybos tinklo „AIBĖ“lentynose.

Lietuvos gėrimų pramonės forumo akcentu tapo asociacijos „Lietuvos gėrimai“ narių gaiviųjų gėrimų degustacija, kurios metu nariai pristatė savo šių metų naujienas.

Metinis Visuotinis asociacijos susirinkimas: patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, aptartos teisėkūros aktualijos

Š.m. kovo 6 d. įvyko asociacijos „Lietuvos gėrimai“ visuotinis narių susirinkimas. Jame dalyvavo Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos, kurios nariais asociacija yra, generalinės direktorės pavaduotojas, kuris trumpai pristatė konfederacijos iniciatyvą dėl gynybos mokesčio. Taip pat įžvalgomis dalijosi Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Valdonė Daugėlaitė Šuškevičė, kuri pateikė Reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų apžvalgą.
Vėliau asociacijos nariai turėjo laiko ne tik įdomioms diskusijoms, tačiau ir asociacijos direktorės Gintės Levišauskaitės pristatymui apie praėjusiais metais asociacijos nariams labiausiai rūpestį kėlusius įstatymų projektus, taip pat asociacijos įsitraukimą į skirtingų darbo grupių veiklą. 

Visuotinis asociacijos narių susirinkimas: nauja funkcinių gėrimų kategorija, buteliukai su pritvirtintais kamšteliais ir industrijai aktualūs teisėkūros klausimai

Spalio 19 d. asociacija „Lietuvos gėrimai“ surengė visuotinį narių susirinkimą, kuris šį kartą vyko asociacijos narių „Coca-Cola HBC Lietuva“ biure. Į šį susitikimą susirinko gausus narių būrys, kurie ne tik dalijosi industrijos aktualijomis, tačiau į savo ratą priėmė ir naują narį.

Naujas asociacijos narys - UAB „Idrinq“

Antrąjį kartą šiais metais suorganizuotas asociacijos „Lietuvos gėrimai“ visuotinis susirinkimas vyko gyvai. Jame prisistatė UAB „Idrinq“ vadovė Jurga Turūtė, kuri daugiau papasakojo apie šį unikalų funkcinį gėrimą. „IdrinQ“ pagrindinė savybė yra ta, jog jis ypatingu būdu maitina žmogaus nervų ląsteles ir raumeninius audinius. Tai vienintelis pasaulyje gėrimas, savo sudėtyje turintis alpha-lipo rūgšties, L-arginino ir B grupės vitaminų kompleksą, tad dėl šios unikalios sudėties jis veikia stimuliuojančiai ir skatina žmogaus produktyvumą“, - teigė UAB „Idrinq“ atstovė.

Asociacijos nariai turėjo progą ne tik padegustuoti minėtąjį gėrimą, tačiau užduoti įvairių klausimų bei pasidalinti patarimais ir įžvalgomis. Naujųjų narių prisistatymas buvo palydėtas balsavimu ir priėmimu į asociacijos gretas.

„Coca-Cola HBC Lietuva“ pristatė - naujus buteliukus, su pritvirtintais kamšteliais

Vėliau „Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovė Inga Lungė pristatė kompanijos „ESG 2022“ ataskaitą, akcentuodama realius įmonės nuveiktus darbus siekiant išsikeltų tvarumo tikslų. „Tvarumas integruotas į visus mūsų verslo aspektus. Jis yra fundamentalus pagrindas mūsų verslo strategijai, kuria siekiame kurti vertę ir dalintis ja su suinteresuotomis šalimis. Tvarumas nusako, kaip mes vykdome savo veiklas ir vystome ryšius“, - sakė I. Lungė. Pristatymo metu ji taip pat paminėjo, kad „Coca-Cola“ buteliai ir skardinės Lietuvoje yra 100 % perdirbamos. Nuo 2001 m. plastikinių pakuočių svoris sumažintas daugiau nei 45 %. Pastaraisiais metais sumažėjo ir stiklinių butelių bei 330 ml talpos skardinių svoris, todėl dabar jos yra 10 % lengvesnės. Į pakuotes įmonė žiūri kompleksiškai, todėl dangtelių svorį per pastaruosius 13 metų sumažino net 31 %. „Mums labai svarbu mažinti į aplinką patenkančio plastiko kiekį ir pakartotinai jį naudoti. Lietuvoje 2022 m. net 91 % mūsų pakuočių buvo perdirbta. Kad pakuočių surinkimas ir perdirbimas būtų dar efektyvesnis, likus metams iki Europos Sąjungos vienkartinių plastikų reglamente nustatyto termino, pradėjome diegti naujus prie butelių kamštelių tvirtinamus priedus“, - pabrėžė I. Lungė. Čia pat visi susirinkusieji galėjo apžiūrėti „Coca-Cola Tvarumo ekspoziciją“, kurioje eksponuoti ne tik minėti prie buteliukų tvirtinami kamšteliai, bet ir „KeelClip“ technologija, nauja patobulinta transportavimo plėvelė, išploninti buteliukų ir preformų pavyzdžiai bei kt.

Gėrimų industrijai aktualūs teisėkūros klausimai

Renginio pabaigoje asociacijos direktorė Gintė Levišauskaitė pristatė gėrimų industrijai svarbias teisėkūros aktualijas, tarp kurių, priimtas mokestis už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo neperdirbtas. Taip pat G. Levišauskaitė trumpai aptarė įstatymo projektą dėl draudimo neatlygintinai dalinti vienkartines plastikines pakuotes viešojo maitinimo įstaigose ir kokias pasekmes tai gali turėti asociacijos nariams. Galiausiai trumpai buvo aptartas Europos Komisijoje šiuo metu nagrinėjamas „Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas“. Asociacijos nariai turėjo ne vieną pastebėjimą ir klausimą dėl šio reglamento ir kitų teisėkūros klausimų, tad vyko produktyvi diskusija.

Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ visuotiniame narių susirinkime iškeltas tikslas – didinti visuomenės pasitikėjimą industrija

Praėjusią savaitę įvyko asociacijos „Lietuvos gėrimai“ visuotinis narių susirinkimas, kuriame po beveik trejų metų pertraukos nariai susitiko ir diskutavo gyvai. Susirinkimas vyko Lietuvos verslo konfederacijos patalpose, kurios nariais yra ir asociacija “Lietuvos gėrimai” bei prasidėjo LVK generalinės direktorės Inetos Rizgelės sveikinimo žodžiu. Susirinkimo metu buvo aptarti 2022 m. asociacijos veiklos rezultatai, peržiūrėta finansinė ataskaita, o diskusijos skirtos aktualiausiems industrijos iššūkiams aptarti. Asociacijos direktorė Gintė Levišauskaitė pristatė tikslus 2023-iesiems. Anot jos, daugiausia dėmesio bus skiriama stiprinti asociaciją, pritraukiant naujus narius bei plečiant partnerių tinklą. Taip pat atstovaujant asociacijos narių poziciją verslo reguliavimo klausimais, siūlant sprendimus ir teikiant tarptautine praktika paremtas pozicijas. „Šiemet esame iškėlę tikslą didinti visuomenės pasitikėjimą nealkoholinių gėrimų industrija ir nealkoholinių gėrimų kategorijomis, daugiau komunikuoti su visuomene“, - sakė G. Levišauskaitė.

Praėjusiais metais asociacija „Lietuvos gėrimai“ aktyviai įsitraukė teikdama komentarus įvairioms ministerijoms. Atstovavo narių poziciją ženklinimo, atliekų susidarymo gamyboje, taršos mokesčio, užstato sistemos plėtros, privalomo gėrimų pakuočių pakartotinio panaudojimo ir kitais klausimais. Daug dėmesio buvo skiriama dalyvaujant aktualiuose renginiuose ir apvaliojo stalo diskusijose, tarp kurių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos renginys dėl reklamos savitvarkos institucijų, Lietuvos gamtos fondo renginys „Nauji ES reikalavimai dėl Tvaraus maisto sistemų“, konkurencijos tarybos renginys dėl nesąžiningos prekybos ir santykių su didžiaisiais prekybos tinklais. G. Levišauskaitės teigimu, stengiamasi į gėrimų industrijai aktualius klausimus žiūrėti plačiai, vertinant ir identifikuojant visus aspektus, kurie tiesiogiai liečia asociacijos narių verslus.

Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ narystė apima Lietuvos verslo konfederaciją ir Asociaciją „Baltic gastronomy leaders“. Be to, asociacija aktyviai dalyvauja įvairiose institucijų darbo grupėse, tokiose kaip LR Aplinkos ministerijos darbo grupė pakuočių atliekų tvarkymo sistemai tobulinti, LVK gėrimų gamintojų ir importuotojų darbo grupė, LVK pakuočių darbo grupė, Kvalifikacijos ir profesinio mokymo plėtros centro sektoriniame profesiniame komitete, ŽŪM dekarbonizacijos darbo grupėje (žiedinės ekonomikos klausimai) ir kitose. Asociacija taip pat yra LR Aplinkos ministerijos ir LR Žemės Ūkio ministerijos socialiniai – ekonominiai partneriai.

G. Levišauskaitės teigimu, asociacija stengiasi į gėrimų industrijai aktualius klausimus žiūrėti plačiai, vertinant ir identifikuojant visus aspektus, kurie tiesiogiai liečia asociacijos narių verslus. „Akivaizdu, kad šiais metais laukia nemažai klausimų, galinčių stipriai paveikti mūsų asociacijos narių verslus. Tarp svarbiausių, teisės aktų pakeitimai ir jų laikymosi užtikrinimas, kad pramonė atitiktų nuolat besikeičiančius reglamentus ir standartus tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu. Tai apima pakuočių, atliekų tvarkymo ir perdirbimo taisykles, taip pat maisto saugos ir kokybės standartus. Taip pat tvarumas ir žiedinė ekonomika, kurios derinimas su pasauliniais tvarumo tikslais ir žiedinės ekonomikos principų priėmimas tampa vis svarbesnis“, - asociacijos narių visuotinio susirinkimo metu kalbėjo asociacijos direktorė. Ji taip pat pabrėžė, kad gėrimų pramonė turi sutelkti dėmesį ir į vartotojų pageidavimus bei besikeičiančius įpročius. Vartotojų pomėgiams pereinant prie sveikesnių ir tvaresnių pasirinkimų, gėrimų pramonė turi prisitaikyti ir kurti naujoves, kad atitiktų šiuos naujus poreikius. Tai apima naujų produktų, tokių kaip nealkoholiniai ir mažai cukraus turintys gėrimai, kūrimą, skaidrumo ir vartotojų švietimo skatinimą.

Dar vienas industrijai aktualus iššūkis, kuris tebesitęsia nuo pandemijos pradžios, pasak G. Levišauskaitės, tai tiekimo grandinės sutrikimai. „Pasaulinė pandemija sukėlė didelių tiekimo grandinių sutrikimų visame pasaulyje. Lietuvos gėrimų pramonė, kaip ir daugelis kitų, turi prisitaikyti prie šių iššūkių, įskaitant žaliavų prieinamumo ir kainos, transportavimo, darbo jėgos svyravimus“, - sakė asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė.

Pasibaigus visuotiniam narių susirinkimui, pokalbiai ir diskusijos netilo. Įvairių įmonių atstovai sutiko, kad gyvai vykstantys susitikimai leidžia aiškiau suvokti ir įvardyti klausimus, aktualius visiems asociacijos nariams, aiškiau matyti galimas asociacijos veiklos kryptis.

Kasmetinio Gėrimų pramonės forumo metu aptarti šiandienos rinkos iššūkiai ir galimybės

Š.m. balandžio 16 d. įvyko kasmetinis asociacijos organizuojamas renginys - Gėrimų pramonės forumas.

Šių metų renginio tem - rinkos iššūkiai ir inovacijos gaiviųjų gėrimų pramonėje.

Kaip ir kiekvienais metais šiuo renginiu siekiama sudaryti galimybę rinkos dalyviams bei suinteresuotosioms šalims dalintis informacija apie rinkos naujienas bei tvaraus verslo principus gaiviųjų gėrimų industrijoje. Renginyje dalyvavo verslo, valstybinių institucijų, NVO atstovai.

Renginio metu pranešėjai kalbėjo apie vartotojų įpročių pokyčius, vyraujančias tendencijas, kokios pakuočių inovacijos taikomos šiandieninėje gėrimų pramonėje ir su ja susijusiose sferose bei su kokiais iššūkiais susiduria verslas įgyvendinant ES Žaliajį kursą.    

Apie vartotojų įpročių pokyčius pandemijos metu kalbėjo mūsų ilgamečių partnerių UAB “Nielse” atstovas Justinas Bagdonavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį pusmetį visos Baltijos šalys didžiausią dėmesį skyrė sveikatai, palyginus su ekonominiais ar darbo išsaugojimo klausimais. Taip pat labai išaugo maisto prekių apsipirkimas internetu, ypač antrojo karantino metu. Iš impulsinių prekių labiausiai augo sausainių ir energinių gėrimų pardavimai. Iš gaiviųjų gėrimų be energinių gėrimų taip pat augo šaltos arbatos bei gazuotų gėrimų pardavimai. Pastaruoju metu taip pat augimas ryškus buvo ir bio prekių paklausoje. Dar viena svarbus aspektas - pakuotė. Pranešėjas pasakojo, kad ypatingai krito pardavimai gėrimų stiklinėje taroje, o tuo tarpu PET pakuotėje augo. Taip pat labiausiai augo gėrimų 2l pakuotėse pardavimai. O iš skonių, kaip ir visada lyderiavo kolos, apelsinų bei tonico gėrimai. Išaugo ir švelniai gazuoto vandens pardavimai.

Antrąją renginio temą apie EU Žaliajį kursą bei jo keliamus iššūkius bei galimybes pristatė asociacijos nario UAB “Putokšnis” generalinis direktorius Dovydas Stulpinas. Jis kalbėjo apie tai jog verslui rūpi tarša, kurią paliekam po savęs dėl besaikio vartojimo, rūpi ką paliekam ateinančiom kartom. Verslas taip pat supranta, kad perteklinis vartojimas turi kainą, iš to ir gimė Žaliasis kursas. Šiandien žiediškumas pasauliniu mąstu siekia 14 poc., tai yra labai nedidelis skaičius, turint galvoje, kad tik tiek pakuočių yra surenkama, perdirbamos ir panaudojama iš naujo, nekalbant apie praradimus, kurie įvyksta perdirbimo procese. Kita problema ir iššūkis, kad perdirbtos pakuotės negrįžta į tą pačią pakuotę ir nueina visai į kitas industrijas. Tuo tarpu surinktos pakuotės ir perdirbtos į tokią pačią pakuotę kiekis siekia tik iki 2 proc. Visa kita pasiskirsto tarp deginimo, sąvartynų bei patekimo į aplinką. Pranešimo metu buvo aptarta ir EK vienkartinio plastiko direktyva, kuri numato, kad tam tikri produktai (labiausiai randami aplinkoje, vandenyse) uždraudžiami, o jiems naudojamos alternatyvos. Direktyva siekia, kad mažėtų maisto ir gėrimų pakuočių dydis, daugiau būtų naudojamos daugkartinės pakuotės. Pirmieji direktyvos reikalavimai žymėti pakuotes ateina jau nuo š.m. liepos 1d. PET pakuotei išskirta didelė skiltis direktyvoje, kuria siekama ES iki 2025 m. surinkti 77 proc. šios kategorijos pakuočių ir iki 2029 m. 90 proc. PET pakuočių. Dabar Lietuvoje turėdami užstato sistemą, surenkame apie 94 proc PET pakuočių. Ši sistema puikiai pasiteisina pas mus, tačiau kaip pavyks ES mąstu pasiekti numatytų užduočių sunku prognozuoti, nes tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos šalies narės pasirinktų veiksmų kaip tą tikslą pasiekti. Direktyvoje taip pat numatytas tikslas, kad iki 2029 m. kiekviename PET butelyje iki 3 l talpos 30 proc. sudarytų perdirbtas PET. Dar vienas direktyvos pokytis - nuo 2024 m. ES visi gėrimų butelių kamšteliai turės būti integruoti į butelį ir negalės būti atskiras darinys. Paskutinis direktyvos kampas - padidinta gamintojo atsakomybė, kai gamintojas įpareigojimas, kad jo išleidžiama į rinką pakuotė būtų surinkta, perdirbta ir grąžinta atgal. Dovydas atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu dauguma projektų, skatinančių “žalinti” pakuotę ir “žiedinti” atliekų srautus sustojo. Taip pat vartojimui persikėlus į namus, žmonės mažiau PET butelių nešė į taromatus, iš to iškilo kita problema - perdirbto butelio savikaina pradėjo augti ir tai iššaukė tokias pasekmes, kad vis tik niekas nenori mokėti papildomų pinigų už tvarumą, vien tam, kad būti tvariu. Pirminės žaliavos kainos, buvusios stabilios, paskutiniais mėnesiais labai sparčiai augo, net 100 eur/toną kas mėnesį. Kalbant apie inovacijas, tai pagrindinė jų yra plastikai, atsirandantys iš atsinaujinančių šaltinių. Vien per 2020 m. šioje kategorijoje atsirado per 50 naujų bioplastikų rūšių. Bio plastikai kuriami iš cukranendrių, kukuruzų, pasėlių ir kt. Tyrimai rodo, kad mokslas ir technologijos eina į prekį, atrandama vis daugiau alternatyvų plastikui gaminamam iš pirminių naftos produktų. Taip pat atsiranda alternatyva mechaniniam perdirbimui - cheminis perdirbimas. Žinoma, artimiausius 10 m. šis būdas dar bus vystumas ir dar anksti prognozuoti, kada cheminis perdirbimas pasieks mechaninio perdirbimo lygį, tačiau šis būdas stipriai sumažintų naftos poreikį, mažintų išmetamą co2 kiekį. Tai 5 kartus mažiau žalingas aplinkai perdirbimo būdas, lyginant su mechaniniu.

Trečiajį pranešimą skaitė asociacijos nario “Coca-Cola HBC” kompanijos atstovas, svečias iš Lenkijos Krzysztof Baczyński. Jis pristatė kompanijos “Worls Without Waste” strategiją, kurios ambicija surinkti ir perdirbti 100 proc. kompanijos išleidžiamų pirminių pakuočių, taip pat skatinti žmonių sąmoningumą pakuočių surinkimo bei aplinkosaugos klausimais. Kompanija tai daro pasitelkdama savo partnerius tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje bei kitus įmanomus išteklius. Taip “Coca-Cola HBC” tampa įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams. Kompanija įsipareigojo iki 2025 m. į rinką pateikti pakuotes, kuriose yra 30 proc. perdirbto PET. Pranešimo taip pat buvo pristatyta nauja inovatyvi pakuotė KielClip, laikanti skardines gėrimų pakuotes. Ši pakuotė pagaminta iš popieriaus ir taip sumažina kompanijos į rinką išleidžiamą plastiko kiekį bei mažina poveikį aplinkai.

Paskutinį pranešimą renginio metu skaitė mūsų partnerių Viešbučių ir restoranų asociacijos nariai UAB “Sangaida”. Kompanijos, kuri rinkai tiekia vienkartinius indus, produktų grupės vadovas Tadas Navickas pasakojo kaip realiai sekasi prisitaikyti prie EK vienkartinio plastiko direktyvos keliamų reikalavimų, bei kokios vienkartinių indų inovatyvios alternatyvos yra siūlomos. Jis akreipė, kad vienkartinių indų poreikis Horeca sektoriuje labai išaugo pandemijos metu, nes užsidarius restoranams, maistas buvo užsakinėjamas išsinešimui ar į namus. Nuo liepos 3 d. direktyva įgalioja iš rinkos išimti polirtireno putplasčio gaminius, o tai reiškia, kad iš šioms medžiagos pagamintiems gaminiams, kurių rinkoje yra parduodama daugiausia, reikia ieškoti alternatyvų. Naujienos yra - tvaresni vienkartiniai indai: cukranendrių, bambukiniai, palmių lapų indeliai, taip pat bioplastikai pagaminti iš kukuruzų, cukrinių runkelių minkštinimo arba krakmolo, kuris laikomas itin ekologišku ir juo yra dengiami visi popieriniai indai. Didžiausias iššūkis, kad tvarūs vienkartiniai indai taip pat gerai išlaikytų šilumą kaip ir pagaminti iš putplasčio. Būtent ši savybė yra svarbiausia, norint, kad maista neatšaltų, užsisakius jo į namus. Nuo liepos 3 d. taip pat uždraudžiami vienkartiniai įrankiai, šiaudeliai, maišikliai kavai ir lėkštės pagaminti iš plastiko. Siūlomos alternatyvos - mediniai įrankiai, šiaudeliai iš metalo, kviečio šiaudo, makaronų bei populiariausi - pagaminti iš popieriaus.

Įvyko pirmasis naujojo sezono Asociacijos visuotinis narių susirinkimas - svečiuose ir Aplinkos ministerijos atstovai

Rugsėjo 9 d. įvyko pirmasis šį sezoną nuotolinis Asociacijos visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo metu nariai ne tik aptarė industrijos aktualijas, bet ir klausė svečių iš Nielsen bei LR Aplinkos ministerijos pranešimų.

Nielsen atstovas pristatė naujausią rinkos apžvalgą, aptarė kaip kito vartotojų įpročiai bei kokią įtaką tam padarė covid-19 virusas bei karantinas. Taip pat buvo pristatyta lyginamoji analizė su kitomis Baltijos šalimis. Atkreiptas dėmesys, kad lietuviai ir latviai didžiausią susirūpinimą turi dėl sveikatos, kai tuo tarpu estus labiausiai neramina ekonomikos klausimai. Karantino metu pasikeitę vartotojų įpročiai labiausiai išryškino šias tendencijas: žmonės pradėjo pirkti tik reikalingiausius produktus, daugiau buvo perkama prekių su nuolaidomis ir nors bendrai perkama buvo mažiau, tačiau renkamasi didesnės produktų pakuotės.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovai aptarė ES reikalavimus mažinti tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą ir mūsų šalies veiksmus jiems įgyvendinti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo reikalavimai turi būti perkelti į nacionalinius teisės aktus iki 2021 m. liepos 3-osios. Tą dieną įsigalios draudimas tiekti rinkai iš polistireninio putplasčio pagamintą gėrimų tarą ir puodelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, bus įvestas privalomas gėrimų indelių žymėjimas. Nuo 2025 m. plastikinių gėrimų butelių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno teraftalatas („PET buteliai“), sudėtyje privalės būti bent 25 proc. perdirbto plastiko, nuo 2030 m. - bent 30 proc.

Posėdžio metu Aplinkos ministerijos atstovai isipareigojo ir paruošė Asociacijai raštą dėl ES nuosavo neperdirbto plastiko ištekliaus. Juo pažymima, jog nuosavas išteklius, grindžiamas neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, bus nacionalinis įnašas ir tiesiogiai ūkio subjektų ir gyventojų nepalies.

Verslo žinios - apie Gėrimų pramonės forumą bei situaciją gaiviųjų gėrimų rinkoje

Š.m. lapkričio 27 d. “Verslo žinių” pagrindinė dienos tema buvo apie situaciją gaiviųjų gėrimų rinkoje bei lapkričio 21 d. įvykusį, asociacijos “Lietuvos gėrimai” organizuotą, Lietuvos gėrimų pramonės forumą, kurio tema šiais metais buvo “Tvarumas gaiviųjų gėrimų pramonėje”. Straipsnyje cituojama asociacijos direktorė Gintė Levišauskaitė, tikrųjų narių atstovai: Vidas Komparskas UAB “Eckes -Granini Lietuva” rinkodaros vadovas, Jaakas Mikkelis UAB “Coca - Cola HBC” Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio vadovas ir asociacijos partnerių “Nielsen” atstovas Justinas Bagdonavičius.

Gaiviųjų gėrimų rinka ir toliau stabiliai auga, kaip ir vartotojų pasitikėjimo indeksas. Dėl to pamažu keičiasi ir pirkėjams aktualiausios temos – nors augančios maisto kainos išlieka vienas didžiausių mūsų vartotojų rūpesčių, jo reikšmė mažėja, kaip ir nerimas dėl darbo vietos saugumo. Tuo pat metu lietuviams vis labiau rūpi jų sveikata ir vaikų gerovė. Tai – signalas ir gaiviųjų gėrimų gamintojams. Šiame segmente jau kuris laikas vyrauja sveikatos, natūralumo, ekologijos tendencijos ir šie dalykai vartotojams darosi vis aktualesni.

Daugiau apie tai “Verslo žinių” straipsniuose “Gaiviųjų gėrimų vartojimas atsigauna, bet gamintojams prireiks išradingumo”: https://www.vz.lt/pramone/2019/11/27/gaiviuju-gerimu-vartojimas-atsigauna-bet-gamintojams-prireiks-isradingumo?utm_source=nl&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-bendras&address=Z2ludGUubGV2aXNhdXNrYWl0ZUBnbWFpbC5jb20

Įvyko kasmetinis Gėrimų pramonės forumas

2019 m. lapkričio 21 d. įvyko trečiasis Gėrimų pramonės forumas organizuojamas asociacijos „Lietuvos gėrimai“.

Šių metų forumo tema  –  Tvarumas gaiviųjų gėrimų pramonėje.

Gėrimų pramonės forumo tikslas buvo sudaryti galimybę rinkos dalyviams bei suinteresuotosioms šalims dalintis informacija, žiniomis apie rinkos naujienas ir tvaraus verslo principus gaiviųjų gėrimų pramonėje bei dalintis pasiekimais šioje srityje. Renginio metu buvo aptartas vartotojų požiūris į produktų tvarumą, vyraujančias tendencijas, kokios tvarumo koncepcijos bei inovacijos taikomos šiandieninėje gėrimų pramonėje bei su ja susijusiose sferose.

Siekdama sukurti platformą dalintis žiniomis ir diskutuoti, asociacija „Lietuvos gėrimai“  renginyje kvietė dalyvauti visus rinkos dalyvius bei suinteresuotąsias šalis, kuriems aktuali forumo tema.

Renginyje dalyvavo gaiviųjų gėrimų gamintojai ir importuotojai, pakuočių gamintojai, valdžios institucijų bei NVO atstovai.

Renginio metu pranešimus skaitė Nielsen atstovas Justinas Bagdonavičius, Coca-Cola HBC Lietuva komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė, SUN365 bendraįkūrėjas Algirdas Zabarauskas bei Horeca sektoriaus atstovė, viešbučio “Romantic” vadovė Dovilė Šipelienė.

Pirmojo pranešimo metu Nielsen atstovas pristatė kokios yra gaiviųjų gėrimų rinkos tendencijos bei kaip keičiasi vartotojų pirkimo įpročiai bei kaip jie supranta tvarumą. Gaiviųjų gėrimų rinka pastaruoju metu auga ir ypač auga vandens bei sveikesnių gaiviųjų gėrimų alternatyvų pardavimai. Tyrimai rodo, kad vartotojai visuose Baltijos šalyse šiuo metu itin daug dėmesio skiria savo sveikatos bei geros savijautos palaikymui, todel vis dažniau renkasi sveikatai palankius produktus. Taip pat buvo kalbama apie vartotojų pasitikėjimo indeksą, apsipirkimo tikslus bei tai, kaip vartotojai šiandien renkasi ne tik sau, bet ir aplinkai palankius produktus.

Coca-Cola HBC Lietuva komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė pristatė kompanijos tvarumo koncepciją ir kaip ji praktiškai įgyvendinama Lietuvoje. Tvarumas - tai finansinių, socialinių, aplinkosaugos poreikių valdymas, atsakingai ir etiškai siekiant sėkmingo augimo. G.Šerėnienės pristatytė kompanijos iniciatyvas visuose tvarumo sąvoką apimančiose srityse. Pavyzdžiui, jos teigimu, ekonomikos srityje kompanija iki 2025 m. įsipareigojo 25 proc sumažinti kalorijų kiekį gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose, sveikatos srityje iki 2020 m. visame gaiviųjų gėrimų asortimente sumažinti prodėtinio cukraus kiekį 15 proc.,o socialinėje srityje iki 2025 m. užtikrinti, kad 50 proc vadovų pocizicijų užims moterys.

SUN365 savo pranešime kalbėjo apie ekologiją plastikiniame buteliuke bei akcentavo, kad tvarumo fone vis svarbesnė tampa gėrimų pakuotė. Lietuviškos gėrimų gamintojų kompanijos yra itin inovatyvios ir jau šiandien siūlo tokias pakuotes, apie kurias likusi maisto pramonės industrija tik svajoja. SUN365 pirmieji pristatė ekologiškiausią buteliuką Lietuvoje, pagamintą iš 100 proc atsinaujinančių šaltinių: 75 proc iš perdirbto plastiko ir 25 proc iš gamtinės kilmės plastiko išgaunamo iš cukranendrių. A. Zabarausko teigimu, gaminant SUN365 buteliukus nebekuriama naujo plastiko, o panaudotas plastikas vėl ir vėl būna perdirbamas ir tinkamas saugiai naudoti kitus kartus. Taip sumažinamos CO2 emisijos 55% ir išpildomas esminis žiedinės ekonomikos principas.

Paskutinio pranešimo metu viešbučio “Romantic” vadovė dalinosi įžvalgomis, kaip tvarumas suprantamas Horeca sektoriuje bei kalbėjo apie savo asmeninę patirtį kuriant tvarumo principus atitinkantį viešbutį bei restoraną. D.Šipelienė išskyrė tiek iššūkius, su kuriais susidurė, tiek privalumus kuriant unikalią viešbučio koncepciją. Viešbučio vadovė pasakojo apie įgytus Žalio rakto bei kitus sertifikatus, zero waste strategiją, tvarų požiūrį į išteklius ir naudojamą žalią energiją, viešbučio klientams skirtą elektromobilių įkrovimo stotelę bei galimybę nemokamai naudotis dviračiais, naudojamas tik ekologiškas buities priemones ir kosmetiką bei kitas išskirtines paslaugas ir produktus. Šie principai jaučiami ir restorano veikloje: šiaudeliai ir kita dalis išsinešimui skirtų indų yra pagaminti iš kukurūzų. Ši produkcija yra pagaminta iš gamtai draugiškų medžiagų, tad tinka ne tik perdirbimui, bet ir greitai suirsta.  Pranešimo metu D.Šipelienė atskleidė ir planus artimoje ateityje netgi kurti tvarų restorano meniu.

Narystė asociacijoje "Baltic Gastronomy Leaders"

Asociacija “Lietuvos gėrimai” tapo Asociacijos “Baltic Gastronomy Leaders” nare.

Baltic Gastronomy Leaders yra konfederacijos pagrindais 2018 metais sukurtas Lietuvos maisto ir kitų žemės ūkio produktų gamintojų organizacijų susivienijimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti gamintojams eksportuoti savo produkciją, didinti gaminamų produktų bei jų kokybės žinomumą užsienio rinkose, auginti jų pridėtinę vertę.

Kartu su naujais partneriais kursime didesnę vertę mūsų asociacijos nariams.

Asociacijos narių delegacija lankėsi VšĮ "Užstato sistemos administratorius" būstinėje

Š.m. gegužės 30 d. “Lietuvos gėrimų” delegacija vyko į VšĮ “Užstato sistemos administratorius” būstinę. Apsilankymo metu USAD vadovas G.Varnas vedė ekskursiją, pasakojo apie organizacijos bei pačios sistemos veiklą, aprodė skaičiavimo centrą bei vėliau pristatė vartotojų pasitenkinimo sistema apklausos rezultatus ir diskusijos metu atsakė į gamintojų klausimus.

Asociacijos nariams - individualus Konkurencijos tarybos seminaras

Asociacija "Lietuvos gėrimai" kartu su asociacija "Lietuvos maisto pramonė" š.m. balandžio 4 d. savo narius kvietė į individualų Konkurencijos tarybos seminarą.

Konkurencijos taryba atlieka didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių („IKI“, „MAXIMA“, „NORFA“, „RIMI“, „LIDL“) priežiūrą ir susitikimo metu  pasidalino savo darbo patirtimi didžiųjų prekybos tinklų priežiūros klausimais bei aptarė asociacijos nariams svarbius klausimus.

Konkurencijos taryba atlikusi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėseną, iš maisto prekių ir gėrimų tiekėjų sulaukė atsiliepimų, kad didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės vis dar primeta tiekėjams nesąžiningas tiekimo sąlygas, teikia nepagrįstus reikalavimus bei įpareigojimus, perkelia tiekėjams savo veiklos riziką.

Kadangi tiekėjams vis dar trūksta žinių apie “krautuvių” įstatymu suteiktas teises ir apie draudžiamus mažmeninių prekybos įmonių veiksmus, Konkurencijos taryba individualiame seminare suteikė daugiau informacijos, kaip įstatymu užtikrinama maisto prekių ir gėrimų tiekėjų bei didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyra. Susitikimo metu specialistai konsultavo gamintojus, kaip elgtis pastebėjus, kad mažmeninės prekybos įmonės galimai pažeidė organizaciją vienijančių narių interesus.

Taip pat renginio metu buvo pristatyta mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų atmintinė.

Europos vartotojų dienai skirta konferencija „Vartok atsakingai“

Š.m. kovo 19 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Kaune organizavo tradicinę, Europos vartotojų dienai skirtą, konferenciją "Vartok atsakingai”.

Šioje konferencijoje Asociaciją "Lietuvos gėrimai" atstovavo vieni iš asociacijos tikrųjų narių UAB "Eckes - Granini Lietuva". Renginio metu įmonės marketingo direktorius Vidas Komparskas skaitė pranešimą tema "Verslo vaidmuo atsakingo vartojimo kultūros kūrime". Pranešėjas pristatė įmonės vykdomas iniciatyvas, tvarios ir darnios veiklos strategiją bei pabrėžė, kad atsakingo vartojimo skatinimas turėtų būti kiekvieno socialiai atsakingo verslo dalis.

Verslo žinios - apie Gėrimų pramonės forumą bei rinkos tendencijas

Š.m. vasario 1 d. “Verslo žinių” pagrindinė dienos tema buvo apie pokyčius gaiviųjų gėrimų rinkoje bei praeitų metų pabaigoje įvykusį, asociacijos “Lietuvos gėrimai” organizuotą, Lietuvos gėrimų pramonės forumą. Straipsnyje cituojama asociacijos direktorė Gintė Levišauskaitė, tikrųjų narių atstovai: Marius Gudauskas UAB “Eckes -Granini Lietuva” generalinis direktorius, Evaldas Vagnoris UAB “Coca - Cola HBC Lietuva” Baltijos šalių didžiųjų klientų prekybos vadovas ir Dovydas Stulpinas UAB “Putokšnis” generalinis direktorius bei asocijuoto nario SUN 365 vienas įkūrėjų Algirdas Zabarauskas.

Gaiviųjų gėrimų rinka pastaruoju metu auga, prie to prisidėjo ne tik sėkminga vasara bet ir patys gamintojai, puikiai prisitaikantys prie besikeičiančių vartotojų poreikių bei rinkai pristatantys vis daugiau sveikesnių gėrimų alternatyvų. Taip pat vartotojams šiandien rūpi ne tik gėrimo sudėtis ar skonio savybės, bet ir dėmesys aplinkosaugai. Daugiau apie tai “Verslo žinių” straipsniuose “Ilga vasara ir naujovės sustabdė gaiviųjų gėrimų rinkos kritimą” bei “Gaiviųjų gėrimų pramonėje grožio ir skonio nebeužtenka”.

https://www.vz.lt/agroverslas/maisto-pramone/2019/02/04/tendencijos-gaiviuju-gerimu-pramonejegrozio-ir-skonio-nebeuztenka?utm_source=nl&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-premium&address=Z2FicmllbGUuc2VyZW5pZW5lQGNjaGVsbGVuaWMuY29t&fbclid=IwAR3YF_lWZOLf2N7wX-b0wDv0IEOD9_vnVIlfrZwk00bpioVLDmi0ITKIGHI

Įvyko antrasis Gėrimų pramonės forumas

2018 m. gruodžio 12 d. įvyko antrasis Gėrimų pramonės forumas organizuojamas Asociacijos „Lietuvos gėrimai“.  Džiaugiamės, kad jau antrąjį kartą renginys vyko Lietuvos verslo konfederacijos, kurios nariai esame, patalpose. Renginį atidarė Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas bei Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė.

Šių metų forumo tema - gaiviųjų gėrimų pramonės atsakas į besikeičiančius vartotojų poreikius.

Gėrimų pramonės forumo tikslas - sudaryti galimybę rinkos dalyviams dalintis informacija, pasiekimais, žiniomis su suinteresuotomis šalimis apie tai kaip gaiviųjų gėrimų pramonė adaptuojasi prie rinkos, vartotojų ir aplinkos pokyčių tiek produktų receptūros, tiek pakuotės atžvilgiu. Renginio metu buvo aptarta kokios tendencijos vyrauja, su kokiais iššūkiais susiduriama bei kokios inovacijos taikomos šiandieninėje gėrimų pramonėje.

Siekdama sukurti platformą dalintis žiniomis ir diskutuoti, asociacija „Lietuvos gėrimai“  renginyje kvietė dalyvauti visas suinterasuotasias šalis. Susirinko pramonės, įvairių institucijų bei ministerijų ir kitų glaudžiai susijusių sričių atstovai.

Renginio metu pranešimus skaitė asociacijos „Lietuvos gėrimai“ valdybos pirmininkas, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ Baltijos šalių didžiųjų klientų prekybos vadovas Evaldas Vagnoris, asocijuoto nario “SUN 365” bendraįkūrėjas Algirdas Zabarauskas bei tikrojo nario UAB „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.

Šiandieniniai vartotojai keičiasi kaip ir jų vartojimo įpročiai. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, mitybai, aplinkosaugai, ieško sveikesnių produktų alternatyvų bei inovacijų, domisi žiedinės ekonomikos bei tvarumo principais.

Pirmojo pranešimo metu Evaldas Vagnoris pristatė kokios yra gaiviųjų gėrimų rinkos tendencijos bei kaip keičiasi vartotojų pirkimo įpročiai. Gaiviųjų gėrimų rinka pastaruoju metu auga ir ypač auga sveikesnių gaiviųjų gėrimų alternatyvų pardavimai. Tyrimai rodo, kad vartotojai visuose Baltijos šalyse šiuo metu itin daug dėmesio skiria savo sveikatos bei geros savijautos palaikymui, todel vis dažniau renkasi sveikatai palankius produktus.

Antrojo SUN 365 pranešimo metu Algirdas Zabarauskas kalbėjo apie savo patirtis bei su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti pristatant rinkai sveikesnes gėrimų alternatyvas. SUN 365 yra Nr. 1 vaisių kokteiliai Lietuvoje ir savo kategorijos lyderiai Baltijos šalyse, rinkoje esantys jau 5 metai. Pranešimo metu buvo išskirti šie pagrindiniai iššūkiai, kurie stabdo vartotojus nuo sveikesnės mitybos: Edukacijos apie sveiką mitybą stoka; Patogumas vartojant sveikesnius maisto produktus bei Įperkamumas subalansuotos ir sveikos mitybos. Taip pat buvo išskirti iššūkiai, kurie yra patiriami siūlant sveikesnius produktus: Investicijų poreikis įrenginiams įsigyti bei procesams suvaldyti ir Marketingas – kaip pasiekti dabartinį vartotoją, iškomunikuoti apie produktą.

Trečiojo pranešimo tematika - žiedinės ekonomikos iššūkiai. Dovydas Stulpinas kalbėjo apie tai kas iš tikrųjų yra žiedinė ekonomika. „Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.“ Taip pat buvo kalbama apie PET pakuočių situaciją Europje bei rPET trūkumą: „PET butelių vidutiniškai yra surenkama iki 55% Europoje. Iš jų tik iki 10-25% yra perdirbama antrinė žaliava ir grįžta atgal į PET ruošinių/butelių gamybą (bottle-to-bottle). Visa kita perdirbta žaliava keliauja į kitas pramonės šakas. Pagrindinė problema: neužtikrinant didesnio pakuočių surinkimo, geresnės atliekų tvarkymo sistemos ir aukštos antrinės žaliavos kokybės (kurią leistų panaudoti maisto/gėrimų pramonei), ES keliami tikslai nėra lengvai pasiekiami. Kas už visa tai mokės? Privalu investuoti į infrastruktūrą, technologijas, vartotojų ugdymą ir švietimą.“ – kalbėjo Dovydas Stulpinas.

Asociacija dalyvavo forume "World Without Waste" Vienoje

Asociacijos “Lietuvos gėrimai” direktorė š.m. spalio 17-18 d. dalyvavo The Coca Cola Company ir Coca Cola Hellenic Bottling Company organizuojamame kasmetiniame suinteresuotųjų šalių forume Vienoje, Austrijoje.

Šių metų forumo tema buvo “World Without Waste” (Pasaulis be atliekų). Jame buvo akcentuojama trijų sudedamųjų dalių strategija: pakuočių dizaino, pakuočių surinkimo ir bendradarbiavimo. Tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, dėmesys turi būti kreipiamas į visą pakuotes gyvavimo ciklą: butelių ir skardinių dizainą, gamyba, jų surinkimą, perdirbimą bei antrini panaudojimą.

Plastiko, kaip medžiagos pakuotėms gaminti, panaudojimas per 50 metų išaugo daugiau kaip 20 kartų. Jeigu atitinkami veiksmai nebus daromi, šis skaičius prognozuojama išaugs dvigubai per ateinančius 20 metų. Globaliu mastu 95 proc. plastikinių pakuočių po pirmojo panaudojimo yra išmetamos. Kiekvienais metais Europoje yra sugeneruojama 25 milijonai tonu plastiko atlieku, tačiau tik mažiau nei 30 proc. yra surenkama ir perdirbama.

Forumo metu buvo pabrėžta, kad būtent pramonė gali atlikti esminį vaidmenį ieškant tvarių sprendimų šiandienos aplinkosaugos iššūkiams įveikti. Tačiau tik su vartotojų ir valstybinių institucijų pagalba gali būti pasiekti geriausi rezultatai, todėl atsakingi esame visi.

Forumo metų buvo diskutuojama žiedinės ekonomikos klausimais, aptarta Europos Parlamento direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, pristatyti Europos gaiviųjų gėrimų pramonės įsipareigojimai:

• Iki 2025 m. gaiviųjų gėrimų pirminės plastikinės pakuotės bus perdirbamos;

• PET butelių pakuočių gamybai bus naudojama vidutiniškai 25% perdirbto plastiko;

• Visuose ES rinkose bus didinamas pirminių plastikinių gaiviųjų gėrimų pakuočių surinkimas;

• Gaiviųjų gėrimų pirminės plastikinės pakuotės bus pakartotinai panaudojamos ir kt.

Forumo metu taip pat buvo aplankytas vienas iš trijų Vienos atliekų perdirbimo įrenginių, iš kurių gaunamos energijos užtenka Vienos miestui šiltuoju metų laiku. Jame daugiausia yra perdirbamos maisto pakuočių atliekos. Šiuo atžvilgiu Viena yra puikus pavyzdys daugumai Europos miestų.